Pirmieji fejerverkai, top 7 įdomus faktai

Kiekvienais metais naujųjų metų išvakarėse matome šviečianti dangų nuo įvairiausių bei skirtingų spalvų fejerverkų. Bet ar kada susimąstėte apie fejerverkų prigimti, kodėl fejerverkų efektai turi skirtingą spalvinę gamą? Kuo skiriasi pirmieji fejerverkai nuo saliutų? Kurie valstybės vadovai pirmieji pradėjo mėgautis fejerverkais? Super fejerverkai komanda papasakos įdomiausius faktus apie labiausiai paplitusią naujametinę pramogą.

1) Pirmieji fejerverkai buvo gaminami iš bambuko, juos išrado atsitiktinai

Daugelis girdėjo, kad pirmieji fejerverkai buvo išrasti Kinijoje, tačiau ar žinojote jog šis išradimas buvo žymiai ankstesnis nei pagrindinės šių dienų fejerverkų dalis (parakas)? Senovės Kinijoje žmonės pastebėjo įdomų faktą, džiovinant bambuką laužo ugnyje galima jį perkaitinti ir tuomet jis sprogsta skleisdamas smarkų garsą. Šis išradimas senovės Kinijoje buvo naudojamas piktosioms dvasioms bei laukiniams žvėrims atbaidyti. Fejerverkai bei saliutai neabejotinai teikia džiaugsmą, laimei šiandiena nereikia ieškoti bambuko ir kūrenti laužo. Naujieji metai karščiausias šios produkcijos metas, svarbiausia nepamirškite visų saugumo reikalavimų ir būkite atsargūs.

2) Pirmasis parako panaudojimas- pirotechnikos srityje

Tiksliau tariant parakas taip pat buvo išrastas atsitiktinai, ieškant miltelių kurie dovanotų žmogui amžiną gyvenimą. Šis išradimas įvyko Kinijoje, dešimtojo amžiaus pabaigoje. To meto žmonės manė, kad parako sukeliami ugniniai sprogimai labiau privilios reikiamas dvasias. Tik po kelių šimtmečių kariuomenės vadai įžvelgė parako potencialą karinių konfliktų metu.

3) Fejerverkų spalvingumas priklauso nuo jo sudėtyje esančių metalų.

Fejerverkas talpina savyje gausybę energijos. Šviesos ir garso efektai atsiranda cheminių reakcijų metu, kurios ir išlaisvina šią energiją šviesos bei garso pavidalu. Kiekvienas cheminis elementas degimo metu skleidžia tam tikrą atspalvį, tarkime norint gauti raudoną atspalvį į fejerverkų mišinį pridedama stroncio ir ličio druskos. Akinančius baltus žybsnius suteikia titanas ir magnis, žalius efektus leidžia pasiekti baris. Cheminiai elementai pirotechnikos pramonėje pradėjo naudoti pakankamai neseniai, maždaug 1830-aisiais Italijoje.

4) Fejerverkų sprogimų garsai taip pat priklauso nuo sudėtyje esančių metalų.

Švilpimas, traškesys, dundėjimas, visi šie pašaliniai efektai atsiranda dėl fejerverko cheminio mišinio degimo ypatybių. Sudegus organinių druskų sluoksniams išsiskiria dujos ir atsiranda pašaliniai garsai, tokie kaip švilpimas. Aliuminis sukuria būdingą traškesį.

5) Saliutai šiek tiek skiriasi nuo fejerverkų

Lietuvių kalboje abu žodžiai yra atvykėliai. Saliuto pavadinimas atkeliavo iš rusų kalbos, ten jis buvo paplitęs tarp kariuomenės atstovų, kadangi saliutas reikšdavo tuščią šūvį iš patrankos ar pabūklo. Juos naudodavo norint pasidžiaugti karo laimėjimais. Fejerverkai tarptautinis žodis, kuris apibrėžia visas ugningas žiemos pramogas, kurias žmonės rengdavo šventiniu laikotarpiu. Tačiau šiandiena šie žodžiai tapo sinonimais todėl būsite puikiai suprasti, bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje.

6) Ar žinote iš kur kilo bengališkos ugnelės pavadinimas?

Bengališkos ugnelės ne viena dešimtmetį asocijuojasi kaip neatskiriama naujųjų metų šventės dalis. Jie gavo savo pavadinimą vietovės dėka esančios Indijoje, netoliese bengalų įlankos. Remiantis istorija dar 5-7amžiuje gyventojai šventyklose matydavo nepaprastai ryškiai ir greitai degančias ugneles. Tam, kad degimo procesas truktų ilgiau degusis mišinys buvo pilamas į tuščiavidurius augalų stiebus arba specialiai susuktus vamzdelius iš plačių lapų. Kibirkščiavimo efektas buvo pasiektas pridedant smulkinto ketaus, o vėliau ir magnio miltelių.

7) Fejerverkus be galo mėgdavo karaliai hercogai bei bajorai

Kai tik parakas pasiekė kontinentinę Europą, monarchai iškarto įvertino fejerverkų stulbinantį žavesį. Pirmą kartą fejerverkai minimi didžiojoje Britanijoje 1486m. Henrikas VII surengė ugningą šou savo vestuvių proga. Vėliau monarchai fejerverkus naudojo siekdami pradžiuginti savo šalies gyventojus. Lietuvoje pirmieji fejerverkai masiškai paplito tik 20 a. pabaigoje, naudojimo paskirtis taip pat būdavo šventinė. Tradicija gyvena iki šių dienų ir daugumą šventinių akimirkų žmogaus gyvenime lydi fejerverkas.

Tikiuosi, kad Jums buvo įdomu skaityti mūsų straipsnį. Jeigu Jūsų greitu metu laukia šventės, kviečiame užsukti į mūsų el. parduotuve, kur yra tik gražiausi fejerverkai Vilniuje.